Šiuolaikinis įmonės vadovas: teisiniai iššūkiai ir rizikos
Nesibaigianti geopotlitinė įtampa ir kariniai konfliktai, prekybos krypčių pokyčiai ir nemenki ekonominiai svyravimai – šiuolaikinio verslo iššūkiai. Maksimalus pelnas be rimtų teisinių rūpesčių – pagrindinis šiandienos vadovų tikslas. Ar visiems pavyksta išbalansuoti ir kur yra didžiausios rizikos? Apie tai ir vadovo atsakomybės ribas plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.
Sprendimus priimantis vadovas visų pirmą organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Jis priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos bei skiria nuobaudas. Vadovas veikia bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Trumpai tariant, jis atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.
Privalo veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus ir laikytis konfidencialumo
Vadovas ne tik užtikrina kasdienes bendrovės funkcijas, bet turi vykdyti ir fiduciarines – lojalumo ir rūpestingumo – pareigas. „Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus bendrovei ir laikytis konfidencialumo. Jis turi vengti situacijų, kuomet jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Vadovaujantis asmuo neturėtų painioti juridinio asmens turto su savo turtu, nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. Vadovo pareiga – veikti išimtinai bendrovės interesais“, – pabrėžia advokatas.
Pasak E. Langio, įmonės vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Rūpestingumo ir lojalumo pareigos, anot teisininko, nebus pažeistos, jeigu sprendimas priimamas sąžiningai – be interesų konflikto, ištyrus informaciją apie galimas sprendimo pasekmes, susipažinus su visa reikiama informacija, įvertinus, ar verslo sprendimas neviršija protingos komercinės rizikos. Taip pat vadovas, priimdamas sprendimus, privalo įvertinti ir bendrovės įprastinę ūkinę–komercinę veiklą ir veiklos pobūdį, atsižvelgus į toleruojamos rizikos laipsnį bendrovėje.
Vadovą ir kreditorių nesieja tiesioginiai prievoliniai santykiai, o vadovo fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei. „Vadovo atsakomybė kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nėra pajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų“, – pastebi E. Langys.
Kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui
Kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir akcininkui dviem atvejais: kai padaryta tiesioginė žalą kreditoriui ir kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad vadovas ar akcininkams yra kalti dėl tyčinio bankroto.
Atsakomybė vadovui gali kilti tik nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą, bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi, ar kiti į konkretų kreditorių nukreipti nesąžiningi veiksmai). Taip pat vadovas atsakingas tuomet, kai dėl šių veiksmų kreditoriui atsirado žala ir kai bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Beje, žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius.
Pasak advokato, jeigu tiesioginį ieškinį vadovui pareiškia mokesčių administratorius, nesumokėti mokesčiai gali būti laikomi kreditoriui sukelta žala, kadangi mokesčiai turi būti mokami pagal įstatymus tik šiam kreditoriui. Vadovui vengiant mokėti mokesčius, jo veiksmai laikytini nukreiptais prieš konkretų kreditorių. „Labai svarbus momentas tokiose situacijose, ar bendrovė būtų galėjusi sumokėti mokesčius tuo metu, kai jie turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti“, – atkreipia dėmesį E. Langys.
Verslo sprendimų priėmimo rizikos ir teisėtumas
Advokatas E. Langys atkreipia dėmesį į tai, kad nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakomybė taikoma ne už neigiamą ekonominį veiksmų rezultatą, o už veiksmų sprendimo priėmimo metu teisėtumą. „Verslo sprendimas, priimtas nepažeidžiant rūpestingumo ir lojalumo pareigos, laikomas teisėtu, net jei jis buvo nuostolingas bendrovei“, – sako teisininkas.
Advokatas pažymi, kad visi vadovai privalo žinoti apie galimas jų sprendimų pasekmes, kurios gali būti tiek žalos atlyginimas, tiek ribojimas eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 1 iki 5 metų. Dėl netinkamų vadovo sprendimų gali kilti ir administracinė bei baudžiamoji atsakomybė.
