Statybų sektorius Lietuvoje vis dar išlieka verslo sritimi, kurioje fiksuojama daugiausiai nelegalaus darbo atvejų. Nesąžiningai dirba tiek pavieniai asmenys, tiek įmonės, kurios nelegaliai samdo darbininkus, ypač atvykėlius iš trečiųjų šalių. Tačiau „sukti“ šešėlinį verslą tampa vis rizikingiau. Tam įtakos turi tiek valstybiniu lygmeniu priimta priemonė – skaidriai dirbančiojo ID, tiek augantis žmonių sąmoningumas. Milžiniškos baudos, socialinių garantijų nebuvimas, nesaugi darbo vieta – tai tik keletas aspektų, kurie vis daugiau statybininkų atbaido nuo darbo šešėlyje.
Nelegalus darbas – lyg rusiška ruletė
Kone 2 dešimtmečius statybų sektoriuje dirbantis klaipėdiškis Mindaugas Citavičius sako, kad anksčiau dirbti statybose legaliai buvo kone gėda. Nenorėdami mokėti mokesčių valstybei, statybininkai sukosi kaip išmanė, kad tik nereikėtų legaliai darbintis.
Tačiau, bėgant metams, vis daugiau žmonių pradėjo suvokti, jog dirbant šešėlyje ir nemokant mokesčių į kišenę tuo kartu gal ir nubyra daugiau pinigų, tačiau tai neatperka pavojaus ir nuostolių ilgalaikėje perspektyvoje.
Pirmiausiai, šešėlyje dirbantys asmenys neturi jokių socialinių garantijų, nekaupia senatvės pensijos, neturi teisės gauti nedarbingumo, socialinio draudimo išmokų. Toks darbuotojas negali naudotis darbo kodekse įtvirtintomis teisėmis. Antra, „nelegalų“ darbo vietoje niekas neužtikrina saugumo. Darbas statybose yra pavojingas, nesilaikant saugos reikalavimų rizikuojama ne tik sunkiai susižaloti, likti neįgaliam, bet ir žūti. Nelegalūs darbininkai nelaimės atveju neturi net kam pareikšti pretenzijų, privalo patys padengti visas gydymosi, reabilitacijos išlaidas.
Kitas aspektas, kuris vis daugiau statybininkų atgraso nuo nelegalaus darbo, yra tūkstantinės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už skaidriai dirbančiojo ID kodo neturėjimą darbuotojas baudžiamas nuo 50 iki 150 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 150 iki 250 eurų bauda. Darbdaviui už tokį pažeidimą skiriama bauda nuo 500 iki 1100 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 1100 iki 2550 eurų.
Valstybinė darbo inspekcija pernai beveik ketvirtadaliu padidino patikrinimų skaičių statybvietėse, todėl būti pričiuptam – lyg žaisti rusišką ruletę: galbūt pasiseks išnešti sveiką kailį, tačiau lygiai taip pat gali būti demaskuotas ir baudų neišvengsi.
Didžiulis žingsnis į priekį kovoje su šešėliu – skaidriai dirbančiojo ID
Pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Tai yra „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvą ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas. Skaidriai dirbančiojo ID privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvą darbuotojai.
Ši priemonė vos per keletą mėnesių davė itin pozityvių rezultatų: jei balandį tokį kodą turėjo per 200 tūkstančių asmenų, tai gruodžio mėnesį jų buvo jau beveik 360 tūkstančių. Tai rodo, kad gerokai padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų.
Siekis – saugi verslo aplinka
Ilgametę patirtį statybų sektoriuje sukaupęs M. Citavičius puikiai supranta, koks svarbus čia yra sąžiningumas ir skaidrumas.
„Skaidrumas reikalingas ne tik dėl pačių darbuotojų saugumo, socialinių garantijų užtikrinimo, bet ir darbų atlikimo kokybės. Dirbdamas sąžiningai, norėdamas gerų atsiliepimų ir daugiau klientų, statybininkas yra suinteresuotas darbą atlikti ne bet kaip, o kokybiškai“, – įsitikinęs M. Citavičius.
Jis sako, kad žmonės taip pat turėtų suvokti, jog nemokėdami mokesčių apvagia visų pirma ne valstybę, o save.
„Nuo mokesčių kaip ir nuo mirties nepabėgsi. Kai kurie vis dar galvoja, kad nesumokėję mokesčių „apsuks“ valstybę, tačiau iš tiesų apvagia tik save. Visada reikia pagalvoti, kas bus ligos, nelaimės atveju, senatvėje. Galų gale, galimybė dirbti ramiai, nesibaiminant, kad pagaus tikrinanti institucija, kurių yra net keturios: VMI, VDI, FNTT ir policija, irgi yra labai svarbu“, – mano M. Citavičius.
Verslininkas sako, kad siekiant mažinti šešėlį šiame sektoriuje, pirmiausiai reikalingas viešumas, švietimas ir bendradarbiavimas. Prieš keletą metų M. Citavičius įgyvendino savo viziją ir sukūrė internetinį darbo portalą programastatybai.lt. Jo tikslas yra vienoje vietoje apjungti statybos industrijos verslus, savarankiškai dirbančius specialistus ir užsakovus tam, kad kiekvienas greitai ir patogiai rastų jį dominančią paslaugą, galėtų palyginti pasiūlymus pasirenkant sau patraukliausią variantą ar gauti kitą pagalbą vienoje vietoje.
Tačiau kita svarbi „Programa statybai“ misija yra padrąsinti būtent „mažuosius“, savarankiškai statybos paslaugas teikiančius asmenis jungtis į bendruomenę ir dirbti skaidriai.
„Tie žmonės tikrai ne visada žino nuo ko pradėti, kaip įregistruoti savo veiklą, galų gale, kaip rasti klientų. Todėl mes padedame atlikti visas tas procedūras: įregistruoti juridinį vienetą, rasti klientų ir darbo pasiūlymų, mokome, kaip administruoti ir reklamuoti savo veiklą. Žodžiu, padedame skaidriai įeiti į rinką, patiriant kuo mažiau streso ir rūpesčių“, – sako verslininkas.
Ir tai tik pradžia. „Programa statybai“ klientą visiškai išlaisvina nuo įvairiausių problemų. Nuo įmonės steigimo, logotipo, interneto svetainės sukūrimo, iki sąskaitų, darbų nurašymo aktų parengimo, reklamos, darbų paieškos ir konsultacijų visais su statybų sektoriumi susijusiais klausimais.
„Mūsų portalas įrodo, kad dirbti skaidriai nėra sunku, nes klientui nebereikia dėl nieko sukti galvos. Vienintelė sąlyga – sąžininga ir legali veikla. Kartais žmonės tikrai bijo steigti įmonę, nes nenori visos administravimo naštos, baiminasi, kad nesusitvarkys. Mes viską sutvarkome nuo A iki Z, tad klientui telieka dirbti savo darbą ir dėl nieko nesirūpinti“, – teigia M. Citavičius.
Tuo tarpu rinkos senbuviams „Programa statybai“ portalas siūlo konkursų, skelbimų, darbuotojų, tiekėjų paieškos ar reklamos paslaugas, o aktyvi bendruomenė padeda verslui taupyti laiką ir lėšas.
Bendruomenės nariai kas mėnesį rengia bendrus nuotolinius susitikimus, siekiant stiprinti tarpusavio ryšius, keistis naudinga informacija ir kontaktais.
„Nelegalus darbas statybų sektoriuje nėra neįveikiama problema. Mano manymu, viena iš priemonių mažinti šešėlį, turėtų būti aktyvesnis įvairių institucijų įsitraukimas. Pirmiausiai reikėtų ne skubėti išrašinėti baudas, bet kalbėtis, aiškinti ir šviesti žmones apie nelegalaus darbo keliamus pavojus ir žalą. Bendrauti būtina. Ne veltui mes vadovaujamės nuostata, kad bendradarbiavimas visų pirma yra bendravimas“, – mano verslininkas.
Nelegalių paslaugų užsakovams taip pat gresia baudos
Nepaisant skaidrėjančio statybų sektoriaus, kol bus nelegalių paslaugų paklausa, tol egzistuos ir pasiūla. Neretai statybos ar remonto darbams atlikti žmonės sąmoningai ieško nelegaliai dirbančių meistrų, mat nori sutaupyti pinigų už paslaugas. Tačiau tokiems asmenims vertėtų prisiminti, kad dėl to galima skaudžiai nukentėti, patirti didelių nuostolių ir net nebus kam pasiskųsti, kad apgintų jūsų interesus.
Jei toks meistras darbą atliks nekokybiškai, jūs nieko iš jo nepareikalausite: nei perdaryti ir sutvarkyti broką, nei grąžinti sumokėtus pinigus. Nelegalus statybininkas gali paimti iš jūsų avansą ir dingti net nepradėjęs darbų.
Maža to, nelegalių paslaugų užsakovui taip pat teks patuštinti piniginę ir susimokėti baudą, nesvarbu, ar tokį meistrą žmogus samdė sąmoningai, ar tiesiog nepaprašė pateikti skaidriai dirbančiojo ID kodo.
VMI duomenimis, fizinių asmenų, kurie vykdė su statybomis susijusią veiklą su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma per metus padaugėjo keliais tūkstančiais. Jei 2021 m. gruodžio mėnesį šalyje buvo 34 tūkstančiai tokių asmenų, tai 2022 m. balandžio mėnesį – beveik 37 tūkstančiai.
